Vienas dalykas iššaukia kitą – taip kartais būna gyvenime. Apie ekskursijas po Vilnių negalvojau rašyti, gal tik užsiminti savo eiliniame, „papasakosiu kaip gyvenu, ką veikiu“ blog‘e. Na, o, bet, tačiau… […]
Praėjusių rinkimų blizgesys ir skurdas.
Pakalbėkim apie kovo 3 d. rinkimus. Buvau paskirtas stebėtoju vienoje Panevėžio apylinkėje ir vargais negalais atkentėjau didžią dalį būtinojo laiko rinkimų apylinkėje, o paskui dar penkias extra valandas skaičiuojant balsus. […]
Vilniaus merų balaganas – serija nr.2
Apie rinkimus rašyti nesinori. Aš jau ir nerašyčiau, bet kad kaskart įsiveliu, parašau ir tenka tada tęsti – iki galo. Todėl šiandien jūsų dėmesiui – antroji Vilniaus merų balagano dalis. Artūras Zuokas vs. Remigijus Šimašius. Kas iš jų laimės, kas iš jų ko prisidaręs, kas iš jų vertas ar nevertas būti meru dar kartą.
Pirma Vilniaus merų balagano serija baigėsi. Rezultatai pakankamai aiškūs – dalį jų jau aprašiau, kalbėdamas apie politinių partijų fiasko – daugybė partijų tiesiog gavo šlapiu skuduru per snukį – už visą tai, ką darė ir ko nedarė metų metais. Gavo ne veltui, bet net ir gavusios, kiek mačiau komentarų, taip ir nesuprato – dažniausias politikų aiškinimas buvo, kad čia esą komitetai blogi, kažkaip žlugdo rinkimus ir panašiai.
Žinote, kai koks nors politikas yra besmegenis dalbajobas, tai paprastai jau jam nieko nepadėsi. Ir tie narcizai, besipiktinantys komitetais – irgi nėra pataisomi. Nedavė Aukščiausiasis jiems smegenų, tai aš jiems juo labiau neduosiu. Jie taip ir nesupras, kad patys prisišiko. Iki Seimo rinkimų vos metai, o laimėjimai jų ten nelaukia. Bet jie nesupras, kodėl.
Žodžiu, situacija kaip ir aiški. Bet liko ir Vilniaus specifikos. Bet ir jos pakankamai paprastos. Šįsyk nebus daug.
Parduodu trinkeles. Kokios storio rinktis?
Nuvykus į bet kurią statybinių medžiagų parduotuvę arba pasidomėjus skelbimais, kurių antraštės parduodu trinkeles (lauko bei šaligatvių trinkelės), matyti, kad jų įvairovė iš tiesų yra stebinanti. Taigi, kiekvienas besiruošianti įsigyti […]
Politinių partijų fiasko
Po šių rinkimų partijų veikėjai pagiriojasi – ir visur pilna neįtikėtino absurdiškumo pamąstymų. Ir visi ieško kažkokių pasiteisinimų, kodėl praėjo komitetai, kodėl partija ar jos kandidatas nesurinko normalaus skaičiaus balsų, kodėl viskas taip prastai ir kodėl jie patys geri, o blogi tiktai visi, kas aplinkui.
Po šių rinkimų didžioji dalis visiškai feilinusių partijų ir politikų skelbia, kad jiems labai pavyko – nors kai kurie iš jų negavo net pavienės vietos tokiuose miestuose, kaip Vilnius ar Kaunas. Kai kurie politikai sako, kad gi vos keli šimtai mandatų teko komitetams, o partijoms – visgi bent tris kartus daugiau. Kiti pastebi, kad per praeitus savivaldybių rinkimus komitetai surinko belenkiek kartų mažiau, o per užpraeitus – išvis jų nei nesimatė.
Žodžiu vyksta kalbos, visokie aiškinimai, bet tose kalbose – pilna nesąmonių. Tipiškiausios nesąmonės, kurias galima išgirsti ar paskaityti:
- „Reikėjo geresnio kandidato, šitas netiko“. Taip aiškina kokių nors į II merų turą nepraėjusių partijų atstovai, nors kandidatas prieš rinkimus atrodė liuks, pvz., toks kaip Kreivys ar Paluckas.
- „Rinkėjai nežino už ką balsuoti, kai tiek komitetų prisisteigę. Todėl ir atima partijų balsus.“ Aha, labą dieną, rinkėjai randomu žymi atsitiktinius komitetus, jo, žinoma.
- „Kylanti LVŽS nunešė mūsų balsus“. Pvz., konservų, socdemų, libų ar dar kažkieno balsus. Jo, žinoma, kylanti LVŽS. Kylanti LVŽS.
Čia tik keli iš tų išmąstymų pavyzdžių. Panašių abstrakčių pasiteisinimų sau patiems prirašinėja visi, kas tik papuola. Tik dauguma neužduoda sau klausimo, ką reiškia, kai žmonės rašo kažkokius jokio senso nemeikinančius paaiškinimus. Štai nuo to ir pradėkime.
Praėjusios Vilniaus tarybos kadencijos klausimai. Schema #56
Pamasintas kolegų vakar/užvakar pripaišiau diagramų, kurios parodė kiek kartų vidutiniškai per posėdžius balsuoja tarybos nariai. Panašius matavimus dariau prieš porą metų. Tada eilinį kartą mėgindamas atidėlioti mažiau malonius darbus sugalvojau, kad reikia dar vieną dalyką pamieruoti.
Šį sykį pamėginau pamatuoti klausimų sprendimo laiką, t.y. ties kuriais klausimais sugaišome daug laiko, o ties kuriais mažai. Ir kuo jie skiriasi.
Klausimų sprendimo laiką pamatuoti ir lengva ir sunku. Lengva, nes turime duomenis githube, o sunku dėl to, kad ten nėra atskirai užrašytos klausimo sprendimo laiko vertės – yra tik balsavimo laikas. Tad aš išsirūšiavau klausimus balsavimo datos/laiko didėjimo (arba mažėjimo) tvarka ir suskaičiavau skirtumus tarp tų laikų. Tas skirtumas apytiksliai ir rodo klausimo sprendimo laiką. Silpna vieta yra pietų pertraukos: kur jos yra, o kur ne – ne taip ir lengva prisiminti/suprasti.
Kažkas gavosi. O tą kažką sudėjau į Box&Whisker diagramą (ten tie skaičiai, tai minutės):
Lisabona: dukart aukštyn, penkiskart žemyn, bet vis tiek viršūnė
OK, biškis disclaimerio. Aš nesu Pietų žmogus. Man mieliau skandinaviška uola, šcheras, ramybė, vėsa, alus – o ne kalkakmenis, pietietiškas temperamentas, karštis (nu, kur ten daugiau nei 15 Celsijaus) ir vynas. Todėl man trenktis į Pietus – na, ten žemiau Bavarijos – yra daugmaž tai, kas kitiems būtų važiavimas atostogauti už poliarinio rato.
Bet nemažai mano paties nuostabai, Lisabona ir jos apylinkės patiko. Ir net labai. Taip, kad net įsitraukiau į planus sugrįžti. Tiesa, jokiu būdu ne vasarą – bet daugmaž tokiu metu, kaip dabar – pačioje pavasario pradžioje, kai karštis dar proto ribose ir žmonių dar protingas kiekis.
Vilniaus miesto tarybos narių pažangumas balsavimais. Schema #55
Sekmadienį bus rinkimai į savivaldybių tarybas. Vakar ir šiandien buvo išankstinis balsavimas.
Aš žiauriai per vėlai sugalvojau į savo blogą parašyti, jog balsuoti reikia už merą Remigijų Šimašių ir už sąrašą „R. Šimašiaus komitetas už Vilnių, kuriuo didžiuojamės„, kurio numeris yra 15. O tame sąraše reitinguokite mane – aš ten dešimtoje vietoje. Rokiškis labai gerai viską išaiškino kodėl. Nepamirškite sekmadienį nueiti balsuoti, jei to nepadarėte trečiadienį/ketvirtadienį.
Ir apskritai į čia parašyti prisiverčiau tik tada, kai Vincas pasakė, kad jam būtų įdomu pamatyti kiekvieno tarybos nario balsų kiekio vidurkius per posėdį per praėjusią kadenciją.
Nu ir užtrigerino. Nuėjau į Vilniaus Githubą, susirinkau iš ten duomenis, excelyje visaip masažavau juos ir gavosi štai kas:
Artimiausios ateities prognozė. Ko tikėtis 2019 – 2020 m. ir šiek tiek vėliau?
Vieniems protas, kitiems nuojauta jau primygtinai kužda, jog tikrai gyvename ypatingu, reikšmingų permainų metu. Būtent permainų, o ne pasaulio pabaigos, kurios žmonija jau pora tūkstantmečių su neblėstančia viltimi vis tikisi […]
Rinkimai. Vilniaus merų balaganas
Nagi noriu aš ar nenoriu, bet matau kad reikia parašyti vėl apie politiką. Nors, turiu pasakyti, mane ta politika per paskutinius metus užveikė tiek smarkiai, kad jos matyti aš nenoriu, ir visai man ji neįdomi. Nu bet kur aš dėsiuos… Taigi, šiandien bus jums realaus kratinio apie Vilniaus mero rinkimus. Deja, bus tik apie Vilnių, nes apie kitus miestus pernelyg mažai ką galiu komentuoti.
Nesigilinkim daug, nes kandidatų tikrai daug ir visko detaliai čia neišnagrinėsim. Aš pasakysiu jums apie kiekvieną kandidatą tiesiog tai, kas mano galvoje užsifiksavo. Kai kur gal ta mano nuomonė bus per daug subjektyvi, iškreipta, kai kur gal atmintis sumeluos, kai kur bus daug prirašyta, kai kur bus labai mažai, kažkur neteisingai – bet tai jūs atsirinkit patys. Pamatysit. Vietomis gal ir kiek neįprastu kampu pasakosiu apie tai, ką galvoju, bet tiesiog tą, ką galvoju – tą ir rašysiu čia.
Na, o dabar žiūrėkim iš eilės, pagal visą sąrašą iš VRK, štai kokie yra kandidatai į Vilniaus merus. Apie kai kuriuos bus daug, o apie kai kuriuos – vos kelios eilutės. Apie kiekvieną pirmiausiai parašysiu kažką blogo, o paskui – ir kažką gero.
