Skip to content

„Fermentas“ versus „Ferment“

Indraja Šalaviejūtė – mokslo sluoksniuose gerai žinoma tyrinėtoja, taikanti genų inžineriją savo darbe. Ji man dabar suteikė realiai didelę garbę paskelbti jos straipsnį mano bloge, ir tokia garbė žiurkėnams pasitaiko nedažnai. Ir dėl to aš čia noriu pridėti kad ir nereikšmingą ir neprasmingą, bet ir savo įžangą. Kad būtų dar daugiau visko.

Indrajos straipsnis yra apie labai paslaptingas, sunkiai atsekamas vienos iš sėkmingiausių, realiai nuostabiausių Lietuvos įmonių ištakas.

Aš tą institutą prisimenu visiškai kitokiais kontekstais, ir tie konktekstai susiję visai ne su tomis temomis, kurios čia kabinamos. Visų pirma, tame institute buvo viena iš pirmų ir pačių galingiausių Sąjūdžio grupių. Sklandė gandai, kad kai kurie iš tų mokslininkų buvo tokie drąsūs, kad atviru tekstu siuntinėdavo KGB darbuotojus ant X, Y ir dar kažkokio simbolio, o tie kagebistai palenkdavo galvas ir būtent ten, kur pasiųsti, ten ir nueidavo, nes žinodavo, kad nieko tiems mokslininkams negali padaryti.

Buvo toksai vienas specifinis, gal ne visada patikimas, bet šį tą sakantis požymis – eglutės. Kažkodėl jas itin dažnai ir noriai sodindavo prie padidinto slaptumo ir svarbos institutų ir gamyklų. Gal kad nekalčiau atrodytų. Nuotraukoje jau galite pamatyti, kokio masto buvo tasai institutas, nes suprantama, kad matosi tiktai fragmentas – išties tai bene ilgiausias pastatas visame Vilniuje.

Sklandė gandai, kad būtent tie mokslininkai sukūrė ir gamina gyvybės eliksyrą, kurį vartoja patys aukščiausi SSRS šulai. Ir nors tas gyvybės eliksyras nepadaro žmonių nemirtingais, jis sugeba netgi beviltiškų karšenų gyvenimą pratęsti dešimtmečiu ar dviem. Leonidas Brežnevas esą gyvenęs būtent dėl to, kad vartojo kažkokius toje įmonėje sukurtus interferono prepratus, todėl gyvu buvo netgi tada, kai jo veidą išmušusios lavondėmės buvo įžiūrimos jau netgi TV ekrane, netgi nepaisant storo sluoksnio grimo, kuriuo tas lavondėmes TV darbuotojai bandydavo užmaskuoti. Būtent dėl to jokie KGB veikėjai nedrįso šių mokslininkų judinti.

Gerokai vėliau paaiškėjo, kad išties tai tie eliksyrai gal ir nelabai pratęsdavo gyvenimo, bet kažkurie tyrimai išties bandymuose pristabdydavo vėžį ar kažkurias kitas ligas. Visgi svarbiausia to instituto veikla buvo kiek kitokia. Tokia, kad netgi instituto vadovai nelabai žinojo, kam jie išties yra skirti. Nujautė tiktai, kad užsiima kažkuo labai ypatingu ir nelabai aiškiu, apie ką jiems patiems geriau per daug nežinoti. Juoba kad matyt visi buvo girdėję keistų gandų apie dar kelias Lietuvoje veikusias panašaus paslaptingumo, kad ir mažesnes įstaigas.

Nuo tų laikų praėjo jau keli dešimtmečiai, tačiau Lietuvoje mažai kas tyrinėjo tas istorijas. O jos įdomios. Nuo tų istorijų prasidėjo viena iš moklso sričių, kur Lietuva dabar yra viena iš pajėgiausių valstybių pasaulyje – biotechnologijos. Ir jei kadaise apie gyvybės eliksyrus buvo tiktai gandai, dabar mūsų mokslininkų darbai išties padeda išgydyti milijonus žmonių.

Taigi, jūsų dėmesiui tikros mokslininės (dirbančios genų inžinerijoje) straipsnis apie lietuviškų biotechnologijų istoriją.

Nuotraukos – Indrajos Šalaviejūtės. Prierašai po nuotraukomis – mano.

Indraja Šalaviejūtė

„Fermentas“ versus „Ferment“

Kai 1990 metais plačiame poledyniniame Vokės slėnyje už Aukštųjų Panerių stūksantis institutas pasirinko vardą „Fermentas“, veikėjai Maskvoje galėjo šoktelti ant kėdės. 1975 m. Vilniuje įkurtas Sąjunginis taikomosios enzimologijos mokslinių tyrimų institutas priklausė Ministrų Tarybos Vyriausiosios mikrobiologijos pramonės valdybos padaliniui „Biopreparatas“ [1]. Aštuoniasdešimtųjų pabaigoje „Biopreparatas“ apėmė 32–40 objektų, kuriuose dirbo bent 30 000 žmonių [2]. 1973 m. įkurta „civilinė“ struktūra oficialiai buvo skirta vakcinų, biopesticidų, laboratorinės ir medicininės įrangos kūrimui ir gamybai [3]. Didžioji dalis darbuotojų nė nežinojo, jog šios funkcijos yra priedanga svarbiausiajai paskirčiai: biologinio ginklo kūrimui. Programa, skirta kurti prieš žmones nukreiptą naujos kartos biologinį ginklą, turėjo kodinį vardą „Ferment“ [2].

1990-aisiais Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos „Fermentas“ turėjo nuosavų tikslų, siekių ir rūpesčių, nebeturinčių nieko bendro su yrančios Sąjungos „Biopreparato“ įsibėgėjančiomis bėdomis. Aukštos kokybės molekulinius įrankius genų inžinerijai kuriančio instituto laukė iššūkis: išeiti į Vakarų rinką ir išsilaikyti bei dar geriau įsitvirtinti pasauliniame moksle. Šiame kelyje bet kokios sąsajos ir asociacijos su sovietiniu palikimu buvo tiktai kliūtis [4]. Todėl nekeista, jog kruopščiai aprašytose Lietuvos – aukštųjų biotechnologijų šalies ištakų istorijose [1, 4] vardijami įvykiai ir pavadinimai, tačiau maža platesnio konteksto. Tuo tarpu intriguojančiuose asmeniškuose [3] ar tiriamuosiuose [2] pasakojimuose apie sovietinę biologinio ginklo programą minimi ir Vilnius, ir Lietuva. Keturiasdešimt penkerių ar trisdešimties metų praeitis yra istorija, nebe įvaizdis. Tikra sėkmės istorija ryškiau nutapytame fone išsiskirs dar geriau. Tad ką galime rasti, perskaitę ir sulyginę prieinamus tekstus?

Continue reading

dienoraštis važiuosjančiam stogui [1] KODĖL?

šiandien supratau kad viskas jau nebus taip kaip buvo. šiandien supratau kad mano kelias bus ne toks koks buvo.   kodėl man norisi padaryti kažką kvailo, ir sugriiauti pasitikėjimą savimi […]

Interviu su Kovydu Pandemskiu

Nepaslaptis, kad Zbygniewui Piwacijui nuolat susivaidena – taip buvo ir šį kartą. „Labas vakaras“, – pasisveikino vyrai tamsioje tarpuvartėje. -Kodėl nestojate į partiją? – Pirmasis paklausiau aš. -O kam man? Man […]

Trys dienos Undergrounde 2019 05 07-10

Ar kada nors susimąstėte kiek per dieną sutinkate žmonių? Ne su kiek pasikalbate, o kiek matote? Atsikeliate, nuvedate vaikus į darželį ar mokyklą, važiuojate visuomeniniu transportu į darbą, darbe bendraujate […]

Prisiminimai apie tarybinius laikus

Man buvo devyni metai ir devynios dienos kai visa tai baigėsi. Plojau taip, kad net rankas skaudėjo. Iki šiol džiaugiuosi. Galėjo ta diena ir anksčiau ateiti, deja neatėjo. Ir kai […]

Prisiminimai apie Baltijos kelią

Baltijos kelio metu man buvo 8 metai. Štai mano prisiminimai apie Baltijos kelią Savo prisiminimus galėčiau pradėti taip: buvo gražus 1989 m. rugpjūčio 23 d. rytas… Bet iš tikrųjų viskas […]

Pavasariniai pasivažinėjimai po Lietuvą 2020 05 09

Pavasariniai pasivažinėjimai po Lietuvą   Kaip jau rašiau, karantinas mums atvėrė naujų galimybių ir aš visai nepykstu dėl to. Pereitą kartą pasakojau apie prie namų esančius kalnus, šį kartą papasakosiu […]

Mano mylimiausias mokytojas 1998 12 02

  Turiu išsisaugojęs nemažai savo mokyklinių sąsiuvinių. Dažniausiai pavartau lietuvių kalbos rašto darbų sąsiuvinius. Šiandien akis užkliuvo už vieno rašinio ir nusprendžiau juo pasidalinti su kitais. Rašinys apie buvusią Alytaus […]

Londonas 2014 10 03-06

Londono tiltas, pusė dviejų nakties, šeštadienis. Lėtai teka drumzlinas Temzės vanduo. Įkaušęs vyriškis prie lauko staliuko draugauja su taure vyno. Savotiškai romantiška? Taip, bet ką aš čia veikiu? Juk neatėjau […]

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos