Skip to content

Kodėl ėmė griūti Gedimino kalnas

Prasidėjo viskas labai nekaltai – Liudvikas Andriulis, į Lietuvą atsivežęs gastrolėms savo viešnamį iš Šveicarijos (ten jis turi jau net 100 rinktinių kūrvų, visos labai gražios, protingos ir mokančios daug […]

Kaip Kaune buvo užlieta Laisvės alėja

Tą tamsų vakarą niekas nepranašavo nelaimės. Kaunas bandė prisivytė Vilnių, o miesto žmonės, tarę, kad irgi galima gyventi, ilsėjosi savo lovose. Švietė tamsi mėnesiena, stūgavo vilkai ir miaukė katės. Šaltas […]

Kaip Vilius Dranseika išvedė loginę formulę

Kartą į Lietuvą atklydę nykštukai susiporavo su senovės baltų tikėjimo lietuviais, taip gavosi viena kunigaikščių giminė – Dranseikos. Įvykis įvyko ne šiaip kada tai neseniai, o maždaug prieš pusantro tūkstančio […]

Korfu 2018 balandžio 7-11

Korfu Skrydis Balandžio 7 d. Ketvirtame kurse besimokydami tarptautinę teisę analizavome ir tokią bylą: „Korfu sąsiaurio išminavimas“. Kur tas sąsiauris yra, tuo metu neturėjau žalio supratimo, tačiau pavadinimas įstrigo ilgam. […]

Kas įtakingiausias internetuose?

Kaip žinia, DELFI ruošia kasmetinius įtakingiausių visos Lietuvos žmonių rinkimus. Renka politikus, žurnalistus ir dar kažką. Bet tai šiaip bendra įtaka. O realiai gi jau senokai stebime vieną įdomų procesą […]

Martyno Vainilaičio premija

Tai, kas buvo beveik pasakyta, knygai “Kaukas Gugis ir Kerų karas” gavus Martyno Vainilaičio premiją už pastarųjų dvejų metų geriausią mitologiniais motyvais parašytą kūrinį

Man ši premija ypatinga – keistu likimo įnoriu, Martynas Vainilaitis mane lydi visą gyvenimą. Ne tik dėl to, kad, kaip visi mano kartos vaikai, skaičiau jo eilėraščius, klausiau pagal juos sukurtų dainelių. Tai buvo pirmasis poetas, su kuriuo gyvai susipažinau, kai Lietuvos televizija filmavo laidą “Fantazijos šalyje”. Atsimenu baisokas nelabšių kaukes jo bute, didelį darbo stalą ir pasakojimą, kaip ant jo susirenka vakarais eilėraščių herojai ir reikalauja apdainavimo. Po to buvo atrasta “Bruknelė” – daininga, gili, epiška ir be galo graži mitologinė poema, kurią pirmą kartą ne perskaičiau, o išgirdau per vaidinimą. Nelabšiai vilkėjo juodais golfais, barzdukai – žydrais. Tai buvo poeto jubiliejaus minėjimas “Menininkų namuose” (dabar – Prezidentūra). Jo metu mes, Dvarionkės* mokiniai, berods kažką grojome birbynėmis. Pirmoje ar antroje klasėje išdrįsau poetui nusiųsti savo eilėraštį – “Genys”**, tiesiai į jo prižiūrimą vaikų žurnalą “Genys”. Ir – cha cha – jis atsirado žurnalo paskutiniame puslapyje.

* – Dvarionkė – B. Dvariono vardo muzikos mokykla
** – eilėraštį žiūrėti pačioje apačioje.

Continue reading

Apie visokius vatnikų rinkimo portalus

Vėl atsidarė kažkoks vatnikų sąrašų portalas, kur kažkas sugalvojo suregistruoti juos. Ir tikrus, ir netikrus, ir ką papuola, net nežinau, pagal kokius kriterijus. Atsidarė, paskui gal vėl užsidarys. Aš tiesiog […]

Kaip išmokti naują kalbą?

Arba konkrečiai mano atveju: vokiečių kalbą. Kaip apskritai išmokti kalbą, kuri tau atrodo baisiai nepatraukli ir skamba nemaloniai? Medfakas šiaip nepaliko daugybės pasirinkimų ir tai buvo geriausia motyvacija, kaip man […]

Bullshit bingo, padarykim dar daugiau bardako

Tik vakar parašiau, kad viskas rimsta su tais triukšmais. Ir va, pasirodo, kad nerimsta. Ir šitą sykį, kad ir kokie mano mylimi, bet konservai nutarė gerai įsijungti į visą šūdų balaganą. Tiesiog lygioje vietoje. Žinot gi, kaip būna, kai visur užsisuka ventiliatorius, į kurį krenta šūdai? Niekas nieko nesupranta, o tada kas nors dar įmeta kokį nors šūdą, ir jei sėkmingai įmeta, tai tas šūdas nutaško visus iš eilės, o pats to šūdo įmetikas lieka lyg ir niekuo dėtas ir nekaltas. Bent jau paprastai tokio scenarijaus tikisi tie, kas tuos šūdus įmeta.

Kartais PR specialistas turėtų bent jau patį pagrindą žinoti: kai šūdai taškosi per ventiliatorių, tai gal geriau atsitraukti ir tyliai laukti, o ne pačiam pribėgti prie to ventiliatoriaus ir dar šūdo kibirą įpilt. Nes kaip duos atgal, tai maža nepasirodys.

Ponas Jonas Survila pabandė žaisti šitą žaidimą – mestelti taip, kad pakaktų visiems. Ir mestelėjo pas save FB – galit susirasti kažkur ten ir pasiskaityti. Padarys įspūdį – anam labai patiko Vytautas Bakas su žiniasklaidos uždarinėjimo idėjomis. Matyt, iš tų idėjų koksai tai bendras tarpusavio supratimas atsirado.

Aš suprantu, aišku, kad visokie politiniai žaidimai būna žaidžiami. Ir suprantu, aišku, kad kartais vargiai galima apsieiti be tų nesąmonių. Ir kitos partijos tą daro irgi. Nu bet ponai ir ponios, nu reikia gi turėti saiką – nes sugebėti pralenkti netgi Karbauskio alkomafijos sąmokslus žiniasklaidoje – čia jau reikia turėti truputį talento, ar kaip čia pasakius. Šūdų talento gal.

Bet gal nepavyks. Ne šį kartą. Ir ne taip, kada populistinėmis demagogijomis bandoma naikinti pats laisvos žiniasklaidos pagrindas – konkurencija. Na, ir kartu, aišku, pati žiniasklaida, kokia bebūtų.

Continue reading

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos